- tirptelėti
- tìrptelėti, -ėja (-i, -ia NdŽ), -ėjo intr. Rmš; M
1. NdŽ tirpuliui pereiti, smilktelėti, dilgtelėti.
2. iš išgąsčio krūptelėti, staiga nutirpti: Kažkas guli spintoj – net tìrptelėjau! Mrj. Kai šovė, tai aš tìrptelėjau Gs. Motociklas pro pačią nosį pralėkė – net tìrptelėjau Pv.
◊ širdìs (į šìrdį) tìrptelėjo kilo nerimas, suėmė baimė: Motinai širdis tirptelėjo: dragūnai! rš. Tep man ir tìrptelėj[o] širdiñ Kls.
Dictionary of the Lithuanian Language.